- sūras
- sū́ras, -à adj. (3) K, Jn, Rtr, NdŽ, KŽ, Lkv, Pj, Rdn, Gršl
1. Ch1JokL3,12, RtŽ žr. sūrus 2: Sūrì barščiai J. Sū́ros i liesos silkės End. Jau ta silkė par nesūrà (per daug išmirkyta, nesūri) Erž. Liesos, nesūrõs meisos galiu valgyti Šv. Apipyliau mėsą sūrù [v]andeniu Dglš. Sūrų̃ daiktų nebnoru End. Sū́ro nieko nevalgo DūnŽ. Rūgšta duona i sūrà Vn. Muno motriškos neskundžia druskos: sūrà sruba i sūrà Grd. Sū́ras tavo verėnas, kad oi! Vn. Ar gal šulinys sūrą vandenį duoti CII36l. Versmė negal sūro ... išduot vandens BtJokL3,12. Jūrės sūros BB1Moz14,3. Vanduo ... bėgąs (viršuje tekąs) sūrump mariump BBJoz3,16. ^ Namų druska nesūra, kaimyno neskalsi LTR(Šts). Kiemo druska nesūrà (saviškiai nelabai vertinami) Grg, Dr, LTR(Plt), KlvrŽ.
sū́ra n.: ^ Kad ir sūra, kišk po skūra Gdž. sūraĩ adv. K, KŽ, Nv, Pvn, Rdn: Teip daug, teip sūraĩ neįsūdyk Žeml. Užkandau sūraĩ, norėsiu gert Erž. Ans šauka (reikalauja) sūraĩ valgyti DūnŽ.2. žr. sūrus 6.sūraĩ adv.: Sūraĩ (daug) mums uždėjo mokesnių, o kokie čia gaspadoriai – dvėsenelės! Dr. Ir su maldelėms ne teip sūraĩ pritelpam pri Baršių kunigo Ms.◊ sū́rą prãkaitą líeti sunkiai dirbti: Iš talkos dirbant sū́rą prãkaitą a (taip pat) reik líeti DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.